Turiu nebloga ideja kaip sitas blogas atrodys ateityje.
You are currently browsing the archive for the Uncategorized category.
greitai paskelbiu
Vienas sėkmingas interneto verslininkas yra pasakęs – aš rengiuosi taip, kaip rengiasi mano klientai.
(kostiumai sux)
Šiandien, per vieną gimtadienį sužinojau, kad žmogaus organizmas per valandą iškaido 28g alkoholio.
Ką tai reiškia? Alus – 0,5l tai apie 500gr skysčio, kuriame apie 25g gryno alkoholio.:) Tai vienas alaus butelis – po valandos jo poveikis panaikintas. 1l degtinės – 400g gryno alkoholio – prireiks 15 valandų.
Pagaliau įsigijau dviratį – Scot Scale 80, pabandysiu patobulėti dviračių sporte.
Foto:
Kažkada, kai dar dirbau Europos sąjungos finansuojamame projekte RIAPS (www.vipt.lt), nuolat pykdavau, kad buvo privaloma visus savo veiksmus dokumentuoti. Nes jei tu neaprašai to ką darai – tu nedarai nieko. Šiandien visa tai prisiminiau pamatęs viename anglų forume, (“if you dont have photo for that, that means it does not exist”), – jei neturi nuotraukos, to nebuvo.
Buvau pasiilgęs mamos daromos mišrainės su šprotais. Recepto tikslaus nežinau, bet panašu į tai: darai kaip baltą mišrainę, tik visko nesumaišai o tarpe įdedi šprotų sluoksnį. Simple:) Beieškodamas, kaip tai vadinasi radau kažkokios moteriškės receptelį.
sloksniuotos salotos su tunu( gali buti ir sprotai vietoj tuno)REIKES:
Ryziu
Tuno savo sultyse (sprotu pora indeliu)
3 kiausiniu
3 morku
svogunu laisku
avokado
pomidoru ( arba agurku)
majonezoRyzius isverdame ( as perku visada garais apdorotus, nes jie birus gaunasi ), isimame tuna, nusunkiame. Jei desit sprotus tada juos reikia su trinti su sakute leksteje. Imame skaidru inda salotoms ir dedame sluoksniais. Ryzius, tuna. Isverdame morkas ir kiausinius. Morkas sutarkuojame per burokine tarka taip pat isklojame ant virsaus tuno. Kiausiniu trynius isimame, sutarkuojam per smulkesne tarka, o baltymus sutarkuojam per burokine. Ant morku dedamekiausinio baltymus, tada sutarkuojame avokada, vel dedame, tada supkaustome smulkiai agurka arba pomidora ir vel uzdedame. Viska padengiame majonezu, neplonu sluoksniu.
(majoneza naudoju Kedainiu be konservantu, man jis skaniausias) tada susmulkiname svogunu laiskus ir barstome juostelemis ant majonezo: viena juostele svogunu, viena kiausinio trynio. Tai va, gaunasi labai grazi ir labaj skani misraine.
SKanaus!reikes kada isbandyt
kažkur radau (tekstas ne mano):
šios praktikos esmė ne tylėjime ,o buvime dabartyje ,jei mintys galvoje tekės kaip tekėjusios ir 20 metų gali nė žodžio nepratarti ,tikslo nepasieksI .turbūt čia kalbama ne vien apie žodinį tylėjimą ,bet taip pat ir apie vidinĮ .senovėje buvo vertinamas šis menas ,sugebėti būti su savimi ir nieko neveikti ,nei mastytI
.prisiminiau kaip rusų laikais atrinkdavo snaiperius ,prikeldavo naktį ,uždarydavo į tuščią kambarį ,pasodindavo ,ant stalo būdavo tušinukas ,užkandis ,cigaretės, popieriaus ir dar visokių daikčiukų rankom pamiklint ,kad laikas neprailgtU .kas visą naktį ramiai išsedėdavo ,neimdavo tušinuko barškint ar cigarečių rūkyt ,tie praeidavO .kas susigundydavo ,iš kart grąžinami atgaL .arba knygos apie indėnus ,pasakydavo sedėk čia ,kol ateisiu ir sėdi visą dieną ,pabandykit dabar pasedėti visą dieną be minčių ,be triukšmo, pats su savimi ,pajusit dabartį
.sugebėjimas būti dabartyje buvo vertinamas ir tebėra tokS .ypač mums ,transerferiams ,kuriems pačios trūksta švytuoklių grandinės ,padėkime patys sau ,susivienykime su siela ,ar bent palaikykime ryšį
Veiksmingi pratimai norintiems atgauti jėgas:
http://www.lifeevents.org/5-tibetans-energy-rejuvenation-exercises.htm
super straipsnis apie turizmo aprangą
adėsime nuo aprangos.
Apatiniai rūbai ( baltiniai ). Dauguma įpratę nešioti medvilninius baltinius. Tačiau, kaip taikliai išsireiškia medicinos daktaras Kitas Konoveris iš Apalačų kalnų gelbėjimo tarnybos, medvilnė teisėtai užsitarnavo žmonių žudiko šaltyje ir drėgmėje reputaciją. Medvilniniai rūbai gerai sugeria prakaitą ir drėgmę, kurios išgarinimui naudoja žmogaus kūno šilumą. Tačiau kai oras karštas ir sausas, medvilnė dėl šios savybės puikiai tinka, nes padeda išsklaidyti žmogaus kūno šilumos perteklių į aplinką. Tokiomis sąlygomis tinka medvilniniai marškiniai ilgomis rankovėmis ir ilgos kelnės ( jokiu būdu ne trumpi marškinėliai ir šortai ). Tuo tarpu pastoviai mirkstant šaltame kalnų upės vandenyje, arba plaukiant Lietuvoje pavasario potvynio metu, geriausiai tinka baltiniai iš polipropileno ar bent iš fliso pavidalo poliesterio. Polipropilenas mažiausiai sugeria drėgmę iš visų šiandien žinomų dirbtinių ir natūralių pluoštų. Todėl sušlapus ar suprakaitavus žmogaus kūno energija nenaudojama baltinių iš polipropileno pluošto džiovinimui, ir šalčio praktiškai nesijaučia. Panašiai, bet šiek tiek prasčiau elgiasi ir specialiai apdirbtas poliesteris ( jis sugeria drėgmę truputį labiau už polipropileną ). Specialiai apdirbtas poliesterio pluoštas – flisas, naudojamas antram rūbų sluoksniui, kurio paskirtis – termoizoliacija. Geriausia fliso atmaina – polartekas, kurį gamina JAV firma Malden Mills. Anglų kalboje polarteko šeimos audiniai vadinami Climat Control Fabrics. Savo šiltumu polartekas nenusileidžia vilnai, bet žymiai lengvesnis, gerai praleidžia prakaitą, greitai džiusta, ilgai tarnauja, nesukelia alergijos, nesugeria kvapų. Taigi bluzonas iš polarteko ( arba artimo jam fliso) žygyje nepalyginamai patogesnis už vilnonį megztinį, kuris nors ir šildo šlapias, tačiau išdžiovinti vilnos žygio sąlygomis praktiškai neįmanoma. Pagal storį polartekas skirstomas į serijas: 100, 200, 300, 400. Kuo didesnis skaičius, tuo storesnis. Ant gaminio iš tikro polarteko būtinai būna Malden Mills firmos etiketė. Lietuvoje bluzonų iš polarteko galima nusipirkti kai kuriose sporto ar žvejybos reikmenų parduotuvėse, tačiau jie gana brangūs ( 400 – 500Lt). Turistai paprastai ieško jų dėvėtų rūbų parduotuvėse. Neturint polartekinio megztinio, tiks ir geresnės kokybės flisinis. Apatinius rūbus iš polipropileno gamina nemažai firmų: Litex, Levron, VauDe, Lowe Alpine. Pigiausi ir pakankamai geri čekų firmos TG900 Moira gaminiai ( komplektas marškinėliai + kelnės kainuoja apie 170Lt).
Viršutinę vandens turisto aprangą sudaro šturminė striukė, kelnės ir neperšlampamas kostiumas.
Šturminė striukė – tai pagrindinis darbinis drabužis, kuris turi būti tvirtas, apsaugoti nuo vėjo ir nedidelio lietaus, tačiau kartu ir kvėpuoti. Geriausia ją pasisiūti patiems iš Alytaus gamybos lietpaltinio audinio, kurį sudaro poliesterio ir medvilnės pluoštų kombinacija santykiu 1:1. Kelnės geriausios poliesterinės, darbinės ar pačių siūtos. Jos greitai džiūsta, tvirtos. Reikia vengti papildomų kišenių, sagtelių, dirželių ir kitos madingos atributikos, kuri didina svorį, apsunkina džiovinimą ir kliudo brautis per tankius krūmus. Netinka šturminei aprangai kalnų turistų bei alpinistų mėgstamas neilonas, nes jis labiau geria drėgmę ir labai bijo ugnies, kai tuo tarpu vandens žygyje laužas yra būtinybė.
Neperšlampamas kostiumas (striukė, kelnės) dėvimas lyjant ir plaukiant. Jis turi nepraleisti vandens. Geriausia ir pigiausia tokia apranga iš armuoto poliuretano arba polivinilchlorido. Nusipirkti ją galima žvejybos arba dėvėtų rūbų parduotuvėse. Reikia tik žiūrėti, kad būtų užklijuotos siūlės. Žinoma, aktyviai dirbant, su tokia apranga neišvengiamas kondensatas iš vidaus, tačiau jo susikaupia gerokai mažiau, negu dėvint neperšlampamus guminius drabužius, o plačiai išgirtas brangusis goreteksas, ypač pas mus pakliūnančios pigesnės jo atmainos, šimtu procentu neapsaugo nuo vandens. Rusų turistai dažnai naudoja nardymui skirtus “šlapius” hidrokostiumus iš neopreno, dėvimus ant nuogo kūno. Tačiau jie pasiteisina ne visada, nes nemažai sveria, plyšta, o svarbiausia negali užtikrinti pakankamo šiltumo, plaukiant šaltesniu metų laiku ir sudėtingesniuose maršrutuose kai irkluotoją visą dieną skalauja šaltos kalnų upės bangos.